Tvenkinys

-Malonu.-nusišypsojo.

-Malonu.-nusišypsojo.-tai kodėl sugalvojai čia atvykt? Žinai...čia gali būt pavojinga.-susirūpinus suraukė antakius.

Stebėjo Gabrielos veiksmus ir buvo gana atsargi, nenorėjo kad kiltų kivirčas nors atrodė, kad bendrauja su ja visai normaliai.

-Man irgi malonu,-šypteli,atsidūsta,apsidairo.
-Naaa, man buvo įdomu kaip čia gyvena žmonės,norėjau praplėsti akiratį, nes atsibodo būti vientik savo teritorijoje.

-Tikiuosi nenusivylei. Čia tikrai gražu.-nusišypsojo.-Dar žadi kažkur eiti?

-Na ne.-šypt.
-Galvoju nueit į miestą, jeigu žinoma manęs nieks neužsipuls, beja,kaip jūs mane atpažinote?

-Draugė nujautė.-šyptelėjo.-O dėl miesto manau, kad neturėtų užsipult, jei nepradėsi tu jų pulti. Nors tiesą sakant nežinau.

-Ne savo mieste net nesiruošiu naudotis savomis galiomis,-draugiškai nusišypso ir įsitaiso patogiau.

-Protingai elgiesi.-nusišypso ir atlošusi galvą įkvėpia gaivaus oro.

Hana klausėsi jų galvodama kokia drąsi ši mergina.
-Manau niekas čia be reikalo nieko nepalus.-nusišypsojo ir atsiduso.-mes kaip tik su Cher prieš tai kalbėjom kokia neteisybė dėl tos nesantaikos tarp klanų, tiesa?-net pati nepastebėjo kaip paėmė Cher už rankos.

-Taip, tikrai.-nusišypsojo pakutusi Hanos ranką šalia.-O tu gal nieko nežinai?-pasiteiravo Gabrielės.

Pažiūrėjo į Gabrielę ir nusišypsojo. Speliojo ar Gabriel numano, jog ji su Cher stichės.

Žvilgtelėjo į Haną, nusišypsojo.
Žinojo jog jos gerai sutars.
Paskui atsisuko vėl į psichę.

Galvoja gal psichę pasikviest kartu su savim. Bet po to susimąsto ar tai nebus tolygu išdavystei. Ji tikrai nenori būt išvaryta, jai labai čia patinka.

Prisiminė pokalbį su pažįstama. "Įmanoma bendrauti su kitais klanais nebent slapčiomis. Niekam nekrentant į akis."-lyg dabar pasakytus žodžius prisimena Cher.

"Bet jei niekas nežinotų, o Trinity nepamatytų..." Hanai patinka rizikuoti. Ji nejučiom šyptelėjo.

"Aš noriu pažinti Gabrielę labiau."-pamanė ir nuvijo visas mintis į šalį, nes nenorėjo užsitraukti stichų nemalonę.

Pasimuistė, nemėgo jinai tylos. Staiga ji ėmė mąstyti koks būtų gyvenimas išdavikų mieste ir nusipurtė.

Nors ir trumpas laiko tarpelis praėjo, bet Cher daug ką apmąstė. Nenorėjo ji palikti Gabrielės stypsoti čia, nenorėjo tapti išdavike, o taip traukte traukė labiau pažinti psichus.

O ji varškėtė miegojo seniai,tai va,išsimiegojo,sumirksėjo penkis kart ir pažvelgė į merginas.
-oi,atsiprašau..

-Nieko..-nuoširdžiai nusišypsojo ir pažvelgusi į Gabrielės akytes pamatė miego trūkumą.
-Gal pareik namo nusnūsti?-paklausė, o tuo pačiu ir patarė.-Atrodai labai išvargusi.

Hana nuoširdžiai nusišypsojo:
-Tiesa, tau reikėtų numigti.-norėjo paliest Gabrielės ranką, bet sudvejojo.

Šyptelėjo Hanai.

Nežinau,-atsistoja ir apsidairo,-viliuosi ,kad tikrai reikės jus palikti, žadėjau sugrįžti iki vakaro,-prikanda lūpą.
Nors labai norėtų daugiau pasibūti su merginomis.

-Na tiek to.-šyptelėjo.-Galėsim susitikti kitą kart. -žvilgtelėjo į Haną. Jos akys taip žybsėjo, lyg norėtų su Gabriela susipažinti labiau. Cher jautėsi panašiai.