Tvenkinys

Lėtai besižvalgydama ateina, labai tikisi, jog nenuklydo ir atėjo ten kur reikia.

Nužvelgė merginą ir žengė žingsnį arčiau jos.
"Nejau tai ji?" pagalvojo ir prikando lūpą, mergina iš tiesų atrodė tvirta ir daili.
-Taip.-atsakė šyptelėjus.-Malonu vėl tave matyt,Trinity.-šyptelėjo.

Besišypsodama taip pat ją apkabino.
-Gal pasedėkim čia? Po to skrydžio lėktuvu man vis dar zimbia ausyse. Oras manęs nemėgsta...-atsidūsta.
Trinitei pasakius komplimentą Hana nuraudo:
-Eik tu jau, be to, priedo išlikau tokia pati bambeklė ir peštukė.-nusijuokė.-Bet tu tai kadras, mergyt. Kur taip išgražėjai?

Atsisėda greta jos ir papurto galvą:
-Nežinau, tiesiog jaučiu tai.
Nusijuokė prisiminus:
-Aha, jinai pasiskundė auklėtojai ir buvau nubausta, bet po to ta merga manim neatsikratė, slankiojau paskui ją ir vis atiminėdavau žaislus. Ot, kokia bjauri buvau.-šypsodamasi pavartė akis.
-Aha, girdėjau, bet nemaniau, kad ji tikra.-nusišypsojo, po to tyliau pasakė.-kaip ir pasakos apie paranormalius žmones.

Gūžtelėjo pečiais:
-Na, tu buvai kitokia, gal šiek tiek primindavai man mane, o gal tiesiog, aš būdavau ne nuotaikoj peštis.-nusijuokė.
Pažvelgė į ją ir greit papurtė galvą, jai jai pasakys, tai Trinity pagalvos, jog Hana beprotė, nors gal tai ir tiesa?
-Juokauju gi.-bando šypsotis.- Nors žinai...visi tie aiškiaregiai? Tai va...-nesklaidžiai ir sutrikus pabaigė.

-Tiesa. Buvai vienintelė mano draugė....iki to gaisro, po to mane išvežė.-Hana nukretė drebulys tai prisiminus. Ypač kai ji dabar žino, jog yra dėl to kalta.
-Rimtai?-nustebus net loštelėjo atgal.-Aš švelniai tariant pamišus dėl to. Apsiskaičius ir prisiklausius, ir...-vos nepasakė patyrus savo kailiu.- tu juk nemanai, jog aš beprotė?

Eina besidairydamasi Triniyės.
"Kur ji?"-mintyse vis kirbėjo tas klausymas.
Pamačiusi blondinę draugę nuėjo link jos. Šiek tiek susimėtė, nes Tri kaip ir turėjo būti viena. Bet nesvarbu.
-Sveikos.-pasisveikino.

Hana pakelė galvą ir pažvelgė į nepažįstama merginą. "Čia visos moterys tokios gražios??..."
-Labas.-ištarė negarsiai, bet užtikrintai.

-Cheryl.-prisistatė ir nusišypsojo. "Kokia graži"-pamanė.

-Hana.-nusišypsojo ir padavė jai ranką.-Malonu.

-Man irgi.-nusišypsojo.-Gal nesutrukdžiau?-pasiteiravo.

Palietus jos ranką Haną nutvelkė kažkokia srovė, ir ji kažkodėl suprato, jog ją gali pasitikėti.
Dar plačiau nusišypsojo ir pakreipė galvą.
-Ne, žinoma ne.

Pažvelgė į Trinity po to Cher.
-Na, taip, domiuosi...-kostelėjo ir pasimuistė.

Apkabino draugę.
-Nelabai dar, bet nuo dabar jau būsim.-nusišypsojo.
-Ooo..Įdomu.-nusijuokė ir pažvelgė į Haną.

Hana žvilgteli į jas abi abejodama ar sakyti ar ne.
-Nes...-o jei jos nepatikės? Galiausiai nutarė pasakyti dalį tiesos ir pažiūrėti kaip jos reguos.-nes mano tėvai žuvo per paranormalų reiškinį. Pirma maniau, jog tai tik na...stichinė nelaimė, bet...kai sužinojau, kad pasaulyje yra kitokių jėgų, negalėjau nesidomėti.